Savižudybė ir savęs žalojimas

Atnaujinta: 2024 m. gruodžio 12 d.

Visi patiria psichinės sveikatos pakilimų ir nuosmukių. Jei tau ar tavo pažįstamiems kyla klausimų, susijusių su psichine sveikata, savęs žalojimu ar savižudybe, svarbu žinoti, kad pagalba pasiekiama, pasveikti įmanoma ir jūs šioje kovoje esate ne vieni.

Kas yra savižudybė ir savęs žalojimas?

Mintys apie norą mirti vadinamos mintimis apie savižudybę. Kai žmogus bando veikti vedamas šių minčių, tai vadinama bandymu nusižudyti. Jei bandymas nusižudyti yra mirtinas, mirties priežastis laikoma savižudybe. Savižudybių galima išvengti, ir ne kiekvienas žmogus, kovojantis su mintimis apie savižudybę, mirs nuo savižudybės. Savęs žalojimas reiškia, kai žmogus tyčia žaloja savo kūną. Savęs žalojimas skiriasi nuo bandymo nusižudyti, nes ne visi, kurie save žaloja, nori mirti. Į visas savižudybės ar savęs žalojimo mintis ir elgesį turėtume žiūrėti rimtai ir kaip į ženklą ieškoti pagalbos.

Kaip gauti pagalbos

Svarbu atpažinti, kada su psichikos sveikata susiję iššūkiai yra nuolatiniai ir apsunkina kasdienį gyvenimą. Požymiai, kad žmogus gali kovoti dėl savo psichinės sveikatos, yra elgesio, nuotaikos ir bendravimo pokyčiai, pavyzdžiui:

  • Apetito, miego įpročių ar energijos lygio pokyčiai
  • Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos narių arba sumažinti dalyvavimą įprastoje veikloje
  • Sunkumai darbe, mokykloje ar kitose gyvenimo srityse
  • Liūdesys, beviltiškumas, irzlumas ar didesnis nerimas nei įprastai
  • Tokie teiginiai kaip: „Jums be manęs būtų geriau“, „Norėčiau užmigti ir niekada nepabusti“ arba „Man nesvarbu, ar gyvensiu ar mirsiu“.

Ką daryti, jei manau, kad man reikalinga pagalba?

Gali būti sunku kreiptis pagalbos, kai tau sunku, bet tu nesi vienas (-a); gali rasti pagalbos. Prašyti pagalbos visada yra gerai ir tai nereiškia, kad esi nevykėlis (-ė). Tiesą sakant, tai yra vienas iš svarbiausių žingsnių, kurių gali imtis, kad pasveiktum.

Atsižvelgiant į savo poreikius ir patogumą, galima priimti palaikymą įvairiomis jo formomis. Štai keletas tau padėti galinčių palaikymo šaltinių:

  • Draugai, šeima ir kitos bendruomenės. Draugai, šeima, pomėgių būreliai ar religinės bendruomenės (jei joms priklausai) gali būti puikus palaikymo ir padrąsinimo šaltinis. Jie gali su empatija klausytis, kaip jautiesi, ir priminti, kad tau nereikia išgyventi sunkaus laiko vienam (-ai).
  • Psichikos sveikatos krizių arba savižudybių pagalbos linija. Kreipdamasis (-i) į pagalbos liniją, susisieksi su apmokytu specialistu, kuris užduos klausimų apie tai, kaip jautiesi ir ar rizikuoji susižeisti. Kai kuriose pagalbos linijose gali gauti pagalbos siųsdamas (-a) SMS arba skambindamas (-a), priklausomai nuo to, ko pageidauji. Nereikia išgyventi gyvybei pavojingos krizės, kad galėtum susisiekti su savižudybių pagalbos linija. Apie viską, kas tave vargina, gali kalbėti anoniminėje, konfidencialioje aplinkoje.
  • Medicinos gydytojas. Gydytojas gali padėti įvertinti tavo emocijų ir elgesio pokyčius, pateikti rekomendacijas dėl gyvenimo būdo pokyčių (pvz., miego įpročių, mankštos ir dietos) ir prireikus nukreipti į kitus sveikatos priežiūros specialistus.
  • Psichinės sveikatos specialistas. Specializuotas psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali teikti pagalbą ir gydyti psichikos sveikatos problemas, įskaitant psichikos sveikatos būklių diagnozavimą, jei to reikia. Jis gali kartu su tavimi peržiūrėti gydymo galimybes, pvz., vaistus ar pokalbių terapiją. Jis taip pat gali padėti tau sudaryti planą, kaip apsisaugoti, jei galvoji apie savižudybę.
  • Bendraamžių palaikymo paslaugos. Pokalbis su žmogumi, kuris atsigavo po psichikos sveikatos problemų, gali būti įgalinanti ir patvirtinanti patirtis. Vietos bendraamžių pagalbos bendruomenėse gali būti telefono linijų, kuriose dirba žmonės, kurie išgyveno psichikos sveikatos problemas, taip pat paramos grupių su kitais bendraamžiais.

Kokį palaikymą galėčiau suteikti savo draugui?

Jei manai, kad draugas galvoja apie savižudybę ar savęs žalojimą, lengva jaustis priblokštam ir nežinoti, kaip gali jam padėti. Štai keletas veiksmų, kurių gali imtis norėdamas (-a) padėti draugui:

  • Pradėk pokalbį Jei nerimauji dėl draugo elgesio pokyčių ir manai, kad kažkas gali būti negerai, nebijok apie tai su juo pasikalbėti. Gali pabandyti paprašyti savo draugo susitikti asmeniškai ir paklausti ko nors panašaus: „Panašu, kad pastaruoju metu esi nusiminęs ir aš dėl tavęs nerimauju. Kaip jautiesi?“ Paklausus apie savižudybę tokia mintis kitam žmogui neįteigiama ir rizika nepadidėja. Gali pabandyti paklausti tiesiai, sakydamas (-a): „Ar turėjai minčių baigti savo gyvenimą? Papildomų patarimų, kaip pasikalbėti su kuo nors apie savižudybę ar savęs žalojimą, rasi TikTok Geros savijautos vadove.
  • Atjaučiančiai ir nesmerkdamas (-a) jį išklausyk. Nesiūlyk sprendimų ir nekeisk temos. Būk kantrus (-i) ir patogiai jauskis tvyrant tylai. Pabandyk užduoti atvirus klausimus, pvz., „Ką galvoji?“ ir „Ką galiu padaryti, kad tave palaikyčiau?“ ir klausytis emocijų, kurios iškyla tavo draugo (-ės) atsakymuose. Mes galime padėti kitiems tiesiog būdami geri klausytojai.
  • Pasiūlyk jam susisiekti su pagalbos šaltiniais. Tavo vaidmuo gali būti itin svarbus draugui sveikstant – paskatink jį kreiptis profesionalios pagalbos į psichoterapeutą ar sveikatos priežiūros specialistą, paskambinti į karštąją savižudybių liniją arba apsilankyti vietinėje paramos grupėje.
  • Rūpinkis savimi. Išklausyti ir palaikyti aplinkinius reikia daug energijos. Dėl to gali jausti nerimą arba perdegimą, ypač kalbant apie tokias problemas kaip savižudybė ar savęs žalojimas. Jei pastebi, kad palaikant draugą kenčia tavo psichikos sveikata, nebijok padaryti pertraukėlės, nusibrėžti sveikas ribas arba pasikalbėti apie tai su žmogumi, kuriuo pasitiki.

Daugiau informacijos apie tai, kaip padėti psichikos sveikatos sunkumų turintiems draugams, rasi TikTok Geros savijautos vadove.

Pagalbos gavimas iš karto

Jei tau ar tavo pažįstamam kyla iššūkių su psichikos sveikata, nedelsk ir kreipkis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją arba susisiek su savižudybių karštąja linija.

Sužinoti daugiau

Kaip TikTok saugiai dalytis su savižudybe ar savęs žalojimu susijusia patirtimi?

Jei svarstai pasidalyti savo istorija TikTok, perskaityk vadovą „Kaip saugiai pasakoti savo istoriją“, kuriame rasi tinkamų patarimų. Taip pat peržiūrėk mūsų bendruomenės gairių skyrių „Savižudybė ir savęs žalojimas“.

Ar normalu galvoti apie savižudybę ar savęs žalojimą?

Nors daugeliui žmonių kyla minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą, tokio tipo mintis visada reikėtų vertinti rimtai. Kreipkis į žmogų, kuriuo pasitiki, ir gauk pagalbą, kurios nusipelnei. Nesi vienas (-a), o pagalba – ranka pasiekiama

Kaip patartum susidoroti su mintimis apie savižudybę ar savęs žalojimą?
  • Vienu metu dėmesį sutelk į tą akimirką, kurią turi išgyventi
    • Kartais pastebime, kaip įsipainiojame į savo mintis ar jausmus ir jaučiamės prislėgti. Atpažink, kada tai vyksta, ir stebėk savo emocijas. Pabandyk užsiimti veikla, kuri padeda geriau jaustis ir mažina stresą, pvz., pabūk gamtoje, klausykis muzikos, bendrauk su draugais arba kurk meną. Apsvarstyk galimybę nestebėti žmonių, kurie teigiamai nebeprisideda prie tavo gyvenimo ar sveikimo, ir ribok ekranų laiką, jei naršydamas (-a) internete jauti neigiamus jausmus.
  • Atkreipk dėmesį į savo vidinį dialogą
    • Gan įprasta mintyse kalbėtis su savimi, komentuoti savo savijautą ir supančią aplinką. Tačiau kartais tokie pašnekesiai su savimi virsta neigiamais ir toksiškais, o mes dėl to pasijuntame prasčiau. Pabandyk su savimi kalbėti maloniai, kantriai ir rūpestingai. Pokalbis su savimi turėtų būti panašus į pokalbį su geriausiu draugu.
  • Sutelk dėmesį į savo vidines stiprybes ir priežastis gyventi
    • Pasistenk galvoti apie visas savo stipriąsias savybes ir vertybes. Pagalvok apie sunkius laikus, kuriuos jau spėjai išgyventi, ir geras akimirkas, kurios tavęs gali laukti ateityje. Sutelkus į jas dėmesį, galima pamatyti platesnį paveikslą bei jaustis gerai ir savo kūne, ir dėl savo pasiekimų.
    • Pavyzdžiui, galite išvardyti dalykus, kurių lauki, pvz., baigti skaityti savo mėgstamą knygų seriją arba žmones, kuriuos nori palaikyti, pavyzdžiui, savo šeimą.
  • Sužinok, kas iššaukia tavo reakcijas ir planuok iš anksto
    • Mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą dažnai gali kilti esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, ruošiantis egzaminams, pasikeitus rutinai ar kilus ginčams su draugais ar artimaisiais. Išsiaiškink, kas tau sukelia nepatogias ar neigiamas emocijas. Sudaryk sąrašą ir pasiruošk tam, iš kur gausi palaikymą, jei jausi nerimą arba kokiomis veiklomis užsiimsi vietoje savęs žalojimo.
    • Pavyzdžiui, galėtum surašyti saugos planą, kad peržiūrėtum savo mintis apie savižudybę ir savęs žalojimą.
  • Kreipkis pagalbos į gydytojus ir sveikatos priežiūros specialistus
    • Patarimus, tokius kaip aukščiau pateikti, pateikia savižudybių prevencijos organizacijos, kurios bendradarbiauja su mumis TikTok. Vis dėlto reiktų nepamiršti, kad kiekvieno žmogaus psichinė sveikata yra unikali. Geriausias būdas sužinoti, kaip įveikti mintis apie savižudybę ar savęs žalojimą – kreiptis į gydytoją arba psichinės sveikatos priežiūros specialistą, kuris drauge padės rasti išeitį.

Atsakomybės atsisakymas

TikTok saugos centro ištekliuose ir vadovuose neteikiamos psichinės sveikatos ar medicinos paslaugos. TikTok pateikiama informacija apie savižudybę ir savęs žalojimą nepakeičia medicininės, psichologinės ar psichiatrinės diagnozės, gydymo ar patarimų. TikTok kuria ir platina turinį tik informaciniais ir edukaciniais tikslais. Neignoruok ir neuždelsk kreipimosi į specialistą dėl TikTok siūlomų paslaugų ar mokomosios medžiagos.

Jei patiri krizę arba jei tu ar kitas žmogus galite būti pavojuje arba tau reikalinga skubi medicininė pagalba, nedelsdama (-s) skambink vietos skubios pagalbos tarnyboms. Vartojantys narkotines medžiagas turėtų atsiminti, kad atsakomybė už kitų saugumą gula ne ant jūsų vienų pečių; kiti taip pat gali padėti. Neprivalai dalyvauti šiuose pokalbiuose, jei nesijauti pasirengęs (-usi) tai daryti.

Šis saugos centras sukurtas tariantis su ekspertais iš Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos (IASP).

© 2025 TikTok